Aplinkos ministerijos tinklalapyje - įrašas, iškraipantis faktus apie mažąją hidroenergetiką

Spalio 22 dieną LR Aplinkos ministerijos tinklalapyje pasirodė įrašas pavadinimu ,,Pasaulinę žuvų migracijos dieną – apie upių išlaisvinimą nuo užtvankų“, eilinį kartą iškraipantis faktus apie mažąją hidroenergetiką Lietuvoje.

Lietuvos hidroenergetikų asociacija reaguodama į visuomenės klaidinimą patikslina, kad visos mažosios hidroelektrinės po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo yra atstatytos ar naujai suprojektuotos tose vietose, kur užtvankos jau buvo prieš antrąjį pasaulinį karą arba buvo pastatytos tarybiniais metais. Įraše minimuose užlietuose plotuose jau yra susiformavusios naujos ekosistemos, tvenkinių vanduo yra naudojamas ne tik elektros energijai gaminti, tačiau ir žemės ūkiui, rekreacijai.

Priešingai nei įraše teigia Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas, vystantis šiuolaikinėms technologijoms, hidroenergetika netaps mažiau reikšminga. Kuo daugiau elektros energijos sistemoje atsiranda saulės ir vėjo elektrinių, tuo didesnis poreikis atsiranda elektros energijos balansavimui. Būtent balansavimas ir yra vienas didžiausių hidroelektrinių privalumų. Pastaruoju metu, pasitelkdamos įvairias išmaniąsias technologijas bei partnerystes su tokiais startuoliais kaip Fusebox, mažosios hidroelektrinės pradeda dalyvauti Lietuvos elektros energijos balansavimo rinkoje.

V. Graičiūnas mini hidroelektrinių daromą žalą gamtai, tačiau pamiršta paminėti, kad visos hidroelektrinės Lietuvoje yra pastatytos pagal suderintus ir patvirtintus projektus, laikantis visų statybos metu galiojusių aplinkosauginių normų. Teigiama, kad hidroelektrines galima pakeisti vėjo jėgainėmis, tačiau nesuprantama, kad vėjo parkai dirba aukštos įtampos perdavimo tinkle, o mažo galingumo HE savo pagamintą energiją atiduoda tiesiai vartotojui skirstomajame tinkle. Tai nepalyginami dalykai, skirtingos ir elektros kainos. Vėjo parkai taip pat nepasižymi ,,draugiškumu“ gamtai, jau nekalbant apie ateityje atsirasiančias utilizavimo problemas bei minėtą elektros energijos balansavimo poreikį. Vystantis technologijoms, vėjo jėgainės net ir 21 amžiuje yra sunkiai ekonomiškai atsiperkančios, todėl lyginti ir priešinti šias energijos gamybos šakas yra nekorektiška. 

Norime pabrėžti, kad Lietuvos hidroenergetikų asociacija pritaria apleistų, neturinčių šeimininkų bei kitų užtvankų, kur nevyksta ūkinė veikla, griovimui. Tačiau Bražuolės užtvankos griovimas yra blogasis pavyzdys, kaip nereikia demontuoti užtvankų.

Visų pirma, buvo grubiai pažeista Orhuso konvencija, kuri įpareigoja kiekvieną valstybę užtikrinti tris visuomenės teises:

1. Gauti informaciją apie aplinkos apsaugą;
2. Dalyvauti priimant su aplinka susijusius sprendimus (apie užtvankos demontavimą nebuvo tinkamai informuota Pugainių bendruomenė);
3. Kreiptis į teismus aplinkos klausimais.

Taip pat, LHA atstovams asmeniškai bendraujant su vietiniais senaisiais gyventojais, pastarieji paaiškino, kad demontuojant paveldinę užtvanką, žemupyje sąnašos sunaikino penkias lašišų nerštavietes. Demontavus užtvanką, upės gylis šioje vietoje siekia vos 5-15 cm. Palyginimas akivaizdžiai matomas nuotraukose:

Prieš:

Po:

Kaip sako vietiniai - ,,vandens liko lašišai iki akių“. Kalbinti žmonės buvo akivaizdžiai nepatenkinti ir tikina, kad taip toliau tęstis negali.

Visi įrašai