Atsinaujinantys energijos ištekliai - saulė, vėjas, vanduo, geoterminė energija, biomasė ir panašūs - vienintelė alternatyva iškastiniam kurui, kuris ne tik skatina šiltnamio efektą, bet ir daro Europą priklausomą nuo nestabilios iškastinio kuro rinkos bei nesaugaus tiekimo iš trečiųjų šalių. Siekiant neutralaus poveikio klimatui bei vartotojų apsaugos, Europos Sąjungos valstybės sutarė, kad iki 2030 m. bent 42,5 proc. suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių išteklių.
Šį ambicingą tikslą padės pasiekti ir Europos Žaliajame kurse numatytos priemonės. Europos Komisijos Energetikos Generalinis direktoratas jau rengia savo pasiūlymą dėl naujo ES elektros rinką reglamentuojančių teisės aktų rinkinio, kurio tikslai - dujų kainos įtakos elektros kainai mažinimas, vartotojų apsauga ir investicijų į elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių skatinimas. Norint pagreitinti elektros gamintojų iš atsinaujinančių išteklių integraciją, paraleliai reikalinga turėti kuo daugiau lanksčių elektros gamybos, vartojimo ar kaupimo šaltinių. Operatyviai reaguoti į pasiūlos ir paklausos svyravimus elektros rinkoje hidroelektrinės gali jau šiandien, tačiau ateityje jų vaidmuo bus dar svaresnis.
Skaičiuojama, kad, norint integruoti kuo daugiau saulės ir vėjo parkų į Europos energetikos sistemą, lanksčių elektros gamybos, vartojimo ar kaupimo šaltinių poreikis ateityje tik augs - nuo 2020 iki 2030 m. toks poreikis dienos eigos elektros rinkoje augs dvigubai. Visos Europos hidroelektrinės gali veikti ir kaip lanksčios gamybos, ir kaip kaupimo šaltinis - didesnės hidroelektrinės atstoja milijonus baterijų perdavimo, o mažesnės - tūkstančius baterijų skirstomuosiuose elektros tinkluose.
Nors po Fukušimos katastrofos 2012 m. hidroelektrinių statyba Europoje suaktyvėjo (9580 MW 2012 m.), pastaraisiais metais naujų hidroelektrinių statoma gerokai mažiau (3096 MW 2021 m.). Eurostat duomenimis, 2021 m. ES hidroelektrinėse pagaminta elektra sudarė net 32 proc. nuo visos iš atsinaujinančių elektros išteklių pagamintos elektros. Tai sudarė 12 proc. visos ES pagamintos elektros. Potencialas hidroenergetikai yra didžiulis, bet dauguma Europos šalių neišnaudoja net pusės jo. Siekiant visiškai išnaudoti Europos hidroenergetikos potencialą, bus supaprastinamos leidimų gavimo procedūros, kur hidroenergetikos teikiama nauda būtų didelė, o poveikis aplinkai mažas.
ES aukščiausiu politiniu lygiu palaiko ir net skatina hidroenergetikos, kaip lankstaus, reguliuojamo, nuspėjamo, žalio elektros gamybos šaltinio plėtrą. Mokslininkų atliktos studijos akcentuoja neabejotinas naudas energetikos sistemoms ir visuomenei, taip pat pabrėžiama, kad Žaliasis kursas ir perėjimas prie klimatui neutralios energetikos sistemos be lanksčios hidroenergetikos yra neįmanomas.
Kinijos …
Pasauliui …
Instaliuota …