Europos planas hidroenergetikai: kaip juo pasinaudos Lietuva?

Europos perėjimas prie klimatui neutralios energetikos sistemos reiškia, kad elektros gamybai atsisakoma iškastinio kuro ir pasitelkiami tik atsinaujinantys ištekliai. Išties matome, kaip aktyviai yra investuojama į saulės ir vėjo parkų plėtrą. Tačiau tam, kad elektros turėtume ne tik vasarą, kai saulėta, ar pavasarį bei rudenį, kai vėjuota, bet ir šaltą žiemą, nepastovios gamybos iš šių atsinaujinančių išteklių subalansavimui būtinos ir kitos technologijos - tokios, kurias būtų galima operatyviai pasitelkti tada, kai reikalinga.

Šią funkciją didžiąja dalimi gali atlikti dujinės elektrinės, tačiau dėl iškastinio kuro naudojimo jos nebesuderinamos su Europos Žaliuoju kursu. Išeitimi tampa hidroelektrinės. 

Neseniai Briuselyje vykusiame renginyje, skirtame hidroenergetikai, Europos Komisijos Energetikos, Aplinkos, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinių direktoratų atstovai bei hidroenergetikos, aplinkosaugos, finansų sektoriaus ekspertai, mokslininkai dalinosi įžvalgomis ir naujienomis apie švarų ir saugų Europos perėjimą prie klimatui neutralios energetikos sistemos.

Lankstūs elektros gamybos šaltiniai - esminiai elementai ateities energetikos sistemoje

Europos Komisijos Energetikos generalinis direktoratas rengia savo pasiūlymą dėl naujo ES elektros rinkos dizaino, kurio tikslai - dujų kainos įtakos elektros kainai mažinimas, vartotojų apsauga ir investicijų į elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių skatinimas. Direktorato atstovė renginyje akcentavo, jog, siekiant pagreitinti elektros gamintojų iš atsinaujinančių išteklių integraciją, paraleliai reikalinga turėti kuo daugiau lanksčių elektros gamybos šaltinių. Kaip pagrindiniai elementai buvo įvardijami paklausos valdymas bei kaupimas ir pabrėžiama, kad šias funkcijas puikiai atlieka hidroelektrinės, o lankstumo poreikis ateityje tik augs. 

Dėmesys ir investicijos į hidroenergetikos inovacijos

Svarbu paminėti, kad Europoje leidimai hidroelektrinių statybai yra ir bus išduodami, taip pat bus paprastinamos leidimų gavimo prcedūros, kur atsinaujinančių išteklių potencialas didelis, o poveikis aplinkai mažas. Europa yra svarbi hidroenergetikos technologijų eksportuotoja, o Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato vienas iš tikslų - šį konkurencinį pranašumą ne tik išlaikyti, bet ir sustiprinti. Tam bus skiriamas atskiras finansavimas Horizon Europe iniciatyvose.

Ateities hidroenergetika - tvari hidroenergetika

Aplinkos generalinio direktorato atstovo vertinimu, nėra prieštaravimo tarp hidroenergetikos ir Vandens direktyvos ar Bioįvairovės strategijos 2030, o griautinos tik tos užtvankos, kurios yra nenaudojamos. 

Šiuolaikinės technologijos jau leidžia stebėti ir vertinti žuvų migracijos prie hidroelektrinių srautus pasitelkiant dirbtinį intelektą, taip pat jau yra sukurti sprendimai, leidžiantys žuvims migruoti per turbinas. Deja, klimato kaita neigiamai veikia upes: keičia vandens temperatūrą, upių tėkmę ir žuvų elgesį, ir lyginant pastarųjų penkerių metų duomenis matomi akivaizdūs skirtumai.

Hidroenergetika yra atsinaujinančios energetikos rūšis be tiesioginio CO2 išmetimo, elektros gamyba gali būti lanksčiai reguliuojama pagal energetikos sistemos poreikius, o pati technologija yra ne tik brandi, bet ir labai efektyvi - bent Lietuvoje jos efektyvumas yra 3,2 karto didesnis už saulės elektrines bei 1,5 karto didesnis už vėjo elektrines, prijungtas prie skirstomojo tinklo. Patenkindamos lankstumo poreikį, mažosios hidroelektrinės vietiniame elektros tinkle gali veikti kaip tūkstančiai baterijų ir užtikrinti elektros tiekimo stabilumą ir patikimumą. 

Didysis hidroenergetikos paradoksas tas, jog jos privalumai aktualūs visai elektros sistemai, o poveikis aplinkai - lokalus. Europos Komisijos pozicija šiuo klausimu nevienareikšmiška - sprendimai turi būti priimami taip pat lokaliai, išlaikant objektyvumą ir atsižvelgiant į visų suinteresuotų šalių argumentus.

Galimybės Lietuvai

Europa aukščiausiu politiniu lygiu palaiko ir net skatina hidroenergetikos, kaip lankstaus, reguliuojamo, nuspėjamo, žalio elektros gamybos šaltinio plėtrą. Mokslininkų atliktos studijos akcentuoja neabejotinas naudas energetikos sistemoms ir visuomenei, taip pat akivaizdu, kad Žaliasis kursas ir perėjimas prie naujos energetikos sistemos neįmanomas be hidroenergetikos.

Nors naujų mažųjų hidroelektrinių statyba Lietuvoje praktiškai neįmanoma, turime visas sąlygas išnaudoti jau pastatytų elektrinių potencialą. Lietuvoje trūksta bazinės generacijos šaltinių, tad mažųjų hidroelektrinių indėlis itin reikšmingas. Kauno technologijos universiteto mokslininkų skaičiavimu, mažųjų hidroelektrinių kuriama vertė visuomenei elektros energetikos srityje siekia nuo 24 mln. EUR iki 384 mln. EUR naudos kasmet iki 2030 m., kol bus įgyvendinti visi strateginiai tikslai energetikos sektoriuje. 

Tačiau Lietuvoje turime situaciją, kai emocingomis antraštėmis bombarduojama visuomenė yra priversta rinktis - “geroji” aplinkosauga ar “blogoji” hidroenergetika. Kam naudinga tokia dirbtinai kuriama priešprieša? Tikrai ne Lietuvai.

Komentaras publikuotas portale lrt.lt

Visi įrašai