Hidroelektrinių vaidmuo keičiasi: kokie iššūkiai ir galimybės laukia?

Tarptautinė atsinaujinančios energetikos agentūra (IRENA) pristato specialią ataskaitą politikos formuotojams ir hidroenergetikos specialistams - joje apžvelgiamos hidroelektrinių technologijos, privalumai (tarp jų - teikiamos sisteminės paslaugos), potencialas, jau įgyvendinami ir planuojami nauji projektai, kaštai ir investicijų kryptys, besikeičiančių energetikos sistemų poreikiai ir kaip hidroenergetika gali juos operatyviai atliepti.

Kaip privalumai ir naudos minima tai, jog hidroenergetika yra atsinaujinanti energetika, su minimalaus CO2 išmetimo technologija. Be to, hidroelektrinės teikia sistemines ir papildomas paslaugas, tokias kaip sistemos balansavimas, rezervų užtikrinimas, dažnio reguliavimas, pagalba atstatant energetikos sistemą po rimtų gedimų. Hidroelektrinių tvenkiniai naudojami potvynių kontrolei, geriamojo vandens kaupimui, laukų drėkinimui, rekreacijai, laivybai.

Nepaisant to, kad hidroenergetika yra brandžiausia atsinaujinančios energijos technologija, ji susiduria su daugybe iššūkių. Vienas jų - poreikis užtikrinti tvarumą ir atsparumą klimato kaitai. Senstantys įrengimai, taip pat eksploatacijos ir priežiūros sistemų pritaikymas prie šiuolaikinių elektros sistemos poreikių pareikalaus papildomų investicijų. Pasenusios elektros rinkų struktūros, taisyklės bei verslo modeliai finansiškai neskatina hidroelektrinių teikti sistemines paslaugas - tam reikalingas naujas reguliavimas.

Hidroenergija jau dabar yra didžiausias atsinaujinančios elektros energijos šaltinis ir svarbi energetikos sistemų dalis visame pasaulyje. Nors nepanaudotas hidroenergijos potencialas yra didžiulis, jį išlaisvinti bus siekiama laikantis griežtų ir skaidrių tvarumo kriterijų. IRENA 1,5°C scenarijus rodo, kad, jei pasaulis nori iki minimumo sumažinti anglies dioksido kiekį ir pasiekti Paryžiaus susitarime numatytus klimato tikslus, hidroelektrinių instaliuota galia, įskaitant hidroakumuliacines, iki 2050 m. turi padidėti daugiau nei dvigubai, o investicijos per metus turėtų padidėti maždaug penkis kartus. Nepaisant taip reikalingos hidroenergetikos plėtros, projektams gali būti sunku pritraukti investicijų dėl nepalankios verslui aplinkos.

Energetikos sektoriaus pokyčiai - perėjimas prie klimatui neutralios energetikos ir dabartinės tendencijos - verčia permąstyti hidroenergetikos vaidmenį ir jį įvertinti labiau. Augantis poreikis į elektros energetikos sistemą integruoti tokius nepastovius atsinaujinančios energetikos išteklius, kaip saulė ar vėjas, didina lankstumo ir balansavimo paslaugų poreikį, kurį suteikti gali hidroelektrinės.

Ataskaitoje pateikiami pasiūlymai politikos formuotojams:

• Sukurti patrauklią verslo aplinką hidroenergetikai:
• Kurti ir įgyvendinti tokias rinkos taisykles, kurios pripažįsta hidroenergetikos teikiamo lankstumo ir sisteminių paslaugų vertę;
• Sukurti rinkos mechanizmus, kurie leistų hidroelektrinėms plačiau dalyvauti energijos ir pajėgumų rinkose (įskaitant valanda-prieš rinkas) šalyse, kurios jų dar neturi;
• Sukurti paskatas ir finansinės paramos tvarkas, skirtas diegti ir išbandyti naujas hidroenergijos technologijas – tiek atnaujinimo, tiek naujų projektų plėtros tikslais;
• Įdiegti paskatas ir reguliavimą, kuris paspartintų hidroenergetikos plėtrą.

• Sudaryti projektų, paremtų patikimomis galimybių studijomis ir griežtais tvarumo kriterijais, paketą.
• Ilgalaikes energetikos strategijas kurti naudojant integruoto planavimo koncepciją ir skirti dėmesį ne tik elektros tiekimui, bet ir klimato kaitos rizikoms, kaupimo poreikiams bei vandens išteklių valdymui.

Daugiau informacijos šioje nuorodoje.

Visi įrašai