Mūsų šio dešimtmečio pasirinkimai ir jų rezultatai mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas nulems, ar mums pavyks apriboti klimato atšilimą iki 1,5°C, skaičiuojant nuo priešindustrinių laikų vidutinės temperatūros. 1,5°C riba, dėl kurios buvo sutarta dar 2015 m. Paryžiuje, turi būti pasiekta iki 2050-ųjų, o pagrindiniai elementai tikslui pasiekti - elektrifikacija ir efektyvumas pasitelkiant atsinaujinančius energijos išteklius, švarų vandenilį ir tvarią biomasę.
Tarptautinės atsinaujinančios energetikos agentūros ataskaitoje nurodoma, jog didesnis finansavimo srautas turi būti nukreiptas į tokias technologijas kaip biodegalai, hidroenergetika ir geoterminė energija, taip pat tokius sektorius kaip šildymas ir transportas, kur atsinaujinančios energetikos dalis galutiniame energijos suvartojime yra mažesnė.
Skaičiuojant pagal instaliuotą galią, hidroenergetikai tenka didžiausia dalis tarp visų atsinaujinančių energijos šaltinių (37% 2022-aisiais). Plečiantis nepastoviems generacijos šaltiniams, tokiems kaip saulės ar vėjo parkai, būtina turėti daugiau lanksčiai valdomų generacijos šaltinių, tokių kaip hidroelektrinės - taip bus užtikrinamas elektros sistemų stabilumas mažiausia kaina.
Ataskaitoje pabrėžiama, jog hidroenergetika yra būtinas elementas perėjimui prie klimatui neutralios energetikos. Pagal 1,5°C scenarijų, iki 2030-ųjų hidroelektrinių instaliuota galia turi būti 1465 GW, arba 21% didesnė nei 2020-aisiais. Iki 2050-ųjų šis skaičius turi siekti daugiau nei 2500 GW. Tai reiškia, jog per metus būtina pridėti apie 50 GW naujų hidro pajėgumų, tačiau to nėra daroma. Svarbu pažymėti, jog be papildomų hidroenergetikos pajėgumų, naujų nepastovių generacijos šaltinių reikėtų gerokai daugiau tam, kad būtų užtikrinta elektros pasiūla nuolat augančiai paklausai. Be to, turėtų būti smarkiai plėtojamas ilgalaikių ir trumpalaikių elektros kaupiklių tinklas, siekiant užtikrinti nepertraukiamą elektros tiekimą ištisus metus. Regionams, kurie neturi galimybių statyti kaupiklių, teks pasikliauti kaimynais, kurie bus išplėtoję kaupimo pajėgumus, įskaitant ir hidroelektrines su tvenkiniais. Tam turės užtikrintai veikti tarpsisteminės jungtys, kurios reikš ne tik prieigą prie kitų šalių generacijos, bet ir prie elektros energetikos sistemoms reikalingų lankstumo šaltinių.
Daugiau informacijos šioje nuorodoje.
Atsinaujinanti ir prieinama energija: 7-ojo darnios plėtros tikslo stebėsena ir pasiekimų ataskaita
Tarptautinė energetikos agentūra, Tarptautinė atsinaujinančios energetikos agentūra, Jungtinių Tautų Organizacijos statistikos departamentas, Pasaulio Bankas ir Pasaulio Sveikatos organizacija pristato vieno iš darnios plėtros tikslų stebėsenos ir pasiekimų ataskaitą. Ataskaitoje įvertinti 2020 m. surinkti duomenys. Teigiama, jog elektros vartojimas sudarė 22% viso energijos suvartojimo, ir auga sparčiausiai iš visų vartojamų energijos rūšių.
Kalbant apie elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių augimą, skaičiuojama, jog generacija iš vėjo augo 36%, saulės - 29%, hidro - 28%. Iš visų atsinaujinančių energijos šaltinių rūšių, hidroenergetika sudarė didžiausią dalį tiek pasauliniu mastu, tiek vertinant atskirus regionus (59% skaičiuojant nuo atsinaujinančių energijos šaltinių generacijos ir 17% skaičiuojant nuo visos elektros generacijos).
Didžiausia atsinaujinančių energijos šaltinių generacijos dalis teko Lotynų Amerika ir Karibams, o hidroenergetikos dalis sudarė 45% visos regiono elektros generacijos. Tuo tarpu Europoje sparčiausiai augo atsinaujinančių energijos šaltinių dalis bendroje elektros generacijoje (4% per metus) ir iš viso sudarė beveik 36% bendros generacijos. Šį augimą daugiausia lėmė palankios hidrologinės sąlygos, spartus naujų vėjo generatorių skaičiaus augimas, taip pat 3% mažėjęs elektros energijos vartojimas.
Prognozuojama, jog hidroenergetika liks didžiausiu mažų emisijų elektros gamybos šaltiniu bei lankstumo ir kitų sisteminių paslaugų teikėju elektros energetikos sistemoms iki pat 2030-ųjų. Vertinant darnios plėtros tikslus 1,5°C klimato atšilimo scenarijaus kontekste numatoma, jog šilumos ir transporto sektorių sparti elektrifikacija bei žaliojo vandenilio gamyba smarkiai padidins elektros energijos paklausą, tad perėjimas prie klimatui neutralios energetikos neišvengiamai lems didžiulę vėjo, saulės, hidro, biokuro, geoterminės energijos pajėgumų plėtrą. Tuo pat metu elektros energetikos sistemoms bus reikalinga daugiau lanksčiai veikiančių generatorių, kaupiklių, tarpsisteminių jungčių, paklausos valdymo sprendimų, taip pat naujų rinkos ir reguliacinių mechanizmų.
Daugiau informacijos šioje nuorodoje.
Atsinaujinančios energetikos statistika 2023
Tarptautinė atsinaujinančios energetikos agentūra kasmet skelbia duomenis apie atsinaujinančios energetikos generatorių instaliuotą galią ir pagamintą energijos kiekį, taip pat pateikia informaciją apie investicijas į atsinaujinančią energetiką. Duomenys apie hidroenergetiką pateikiami dviem pjūviais: geografiniu (globaliai, žemynuose, atskirose valstybėse) ir pagal tipą (atskirai išskirtos hidroakumuliacinės elektrinės).
Daugiau informacijos šioje nuorodoje.
Tarptautinės energetikos agentūros elektros generacijos ir prekybos statistika
Tarptautinės energetikos agentūra kiekvieną mėnesį pateikia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių ir kitų savo nuožiūra atrinktų valstybių elektros gamybos ir prekybos duomenis. Naujausioje apžvalgoje, kurioje analizuojami 2023 m. birželio duomenys, išskirtinio dėmesio sulaukė Rumunija, nors šalis nėra EBPO narė. Teigiama, jog birželį Rumunijoje hidroelektrinės pagamino 2,4 TWh elektros energijos (arba 55,7% visos pagamintos elektros energijos), ir tai buvo 69,4% daugiau nei tuo pat metu 2022-aisias. Visą pirmąjį šių metų pusmetį Rumunijos hidroelektrinės pagamino 48,3% daugiau elektros energijos, daugiausia dėl didelių liūčių antrąjį šių metų ketvirtį.
Daugiau informacijos šioje nuorodoje.
Tarptautinės energetikos agentūros atsinaujinančių elektros gamybos šaltinių analizė ir prognozė iki 2027 m.
Ataskaitoje pabrėžiama, jog, nepaisant to, kad valdomų elektros generacijos šaltinių, tokių kaip hidroenergija, bioenergija, geoterminė energija, vaidmuo integruojant daugiau nepastovių saulės ar vėjo generatorių yra itin svarbus, jų plėtra yra ribota - daugiausia dėl politinės valios trūkumo.
Hidroenergetikai rekordiniai metai buvo 2013-ieji, kai buvo pradėti eksploatuoti beveik 45 GW. Nuo to laiko kasmet buvo pradedama eksploatuoti po 17-33 GW, daugiausia Kinijoje, Indijoje ir Turkijoje. Šios trys didžiosios rinkos yra ir pagrindas 2027 m. prognozėms - skaičiuojama, jog jose bus įrengta apie 141 GW pajėgumų (kas yra šiek tiek mažiau nei įrengta per pastaruosius penkerius metus).
Apskritai elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių iki 2027 m. turėtų augti beveik 60% ir siekti 12400 TWh. Numatoma, jog per visą prognozavimo laikotarpį didžiausią AEI generacijos dalį sudarys hidroenergetika, nepaisant to, kad hidroenergetikos instaliuotoji galia auga ne taip sparčiai kaip saulės ar vėjo.
Kalbant apie Europos Sąjungos valstybes, randama indikacijų, jog hidroenergetikos plėtra gali būti spartesnė, nepaisant to, kad ji susiduria su politiniais ir teisiniais neapibrėžtumais. Atsižvelgiant į Europos siekį mažinti suvartojamų gamtinių dujų kiekį elektros gamybai, išaugusi hidroelektrinių generacija gali ne tik pakeisti dujines elektrines, bet ir užtikrinti energetikos sistemų lankstumą.
Iki 2027-ųjų naujas hidroelektrines, kurių galia nuo 500 MW iki 2,4 GW, pasistatyti planuoja Argentina, Kolumbija, Etiopija, Nigerija, Tanzanija.
Daugiau informacijos šioje nuorodoje.
Atsinaujinančios energetikos generacijos kaštai 2022
Tarptautinės atsinaujinančios energetikos agentūros paskelbtoje ataskaitoje teigiama, jog 2022-aisiais dėl išaugusių iškastinio kuro kainų 87% atsinaujinančios energetikos projektų, (187 GW instaliuotos galios naujuose projektuose) kainavo pigiau nei analogiškos instaliuotos galios iškastinio kuro projektai. Skaičiuojama, jog nuo 2000-ųjų plėtojami atsinaujinančios energetikos projektai 2022-aisiais leido sutaupyti bent 520 mlrd. USD vien tik EBPO šalyse. Be tiesioginių išlaidų sumažinimo, atsinaujinančios energetikos projektai smarkiai prisidėjo prie CO2 emisijų ir lokalios oro taršos mažinimo.
Hidroenergetika ataskaitoje minima kaip brandi ir patikima technologija. Nepaisant to, jog pasaulyje hidroenergetikos dalis tarp visų atsinaujinančios energetikos šaltinių kasmet mažėja dėl spartesnės vėjo ir saulės energetikos plėtros, ji, neskaičiuojant hidroakumuliacinių elektrinių, kol kas lyderiauja tarp atsinaujinančių energetikos šaltinių pagal instaliuotą galią. Pabrėžiami tokie hidroenergetikos privalumai, kaip galimybė teikti sistemines paslaugas per lankstų reguliavimą, pagalba atkuriant energetikos sistemą po avarijų, galimybė į energetikos sistemą integruoti daugiau nepastovios saulės ar vėjo generacijos siekiant dekarbonizacijos tikslų, galimybė atlikti kaupiklio funkcijas panaudojant turimą tvenkinį, kuris taip pat gali būti naudojamas potvynių kontrolei, sausrų suvaldymui, dirbamų laukų drėkinimui, rekreacijai.
Ataskaitoje įvertinta, jog kaštai 2010-2022 m. statytoms hidroelektrinėms svyravo tarp 500 USD/kW ir 5000 USD/kW, tačiau priklausomai nuo projekto sudėtingumo gali šiuose rėžiuose netilpti (pvz., turimų pajėgumų padidinimas visada bus pigesnis projektas nei nauja statyba atokioje vietovėje). Minėtu laikotarpiu naujų hidroenergetikos projektų statybos svertinis vidurkis pasaulyje padidėjo nuo 1407 USD/kW iki 2881 USD/kW. Mažųjų hidroelektrinių (iki 10 MW) kaštai kilovatui įrengti yra 20-80% didesni nei didelių (daugiau kaip 10 MW). Naujų hidroelektrinių įrengimo kaštai 96% atvejų yra mažesni nei naujų iškastinio kuro elektrinių įrengimo kaštai.
Daugiau informacijos šioje nuorodoje.
Kinijos …
Pasauliui …
Instaliuota …