Kodėl Norvegija vėl renkasi hidroenergetiką?

Kol pasaulis diskutuoja apie eksperimentines ateities technologijas, viena pažangiausių ir ekonomiškai stipriausių valstybių – Norvegija – siunčia aiškią žinutę: hidroenergetika išlieka stabilumo ir energetinės nepriklausomybės pamatu.

Strateginis posūkis: mažiau eksperimentų, daugiau stabilumo

Pastaraisiais metais daug dėmesio skyrusi vandenilio technologijoms ir jūrinio vėjo parkams, Norvegija nusprendė keisti kryptį. „Statkraft“, valstybės valdoma didžiausia atsinaujinančios energetikos įmonė, oficialiai pranešė siaurinanti savo veiklos sritis ir fokusuojanti investicijas į tai, ką moka geriausiai – lanksčią hidroenergetiką, saulės energiją bei energijos kaupimo sistemas.

Šis sprendimas priimtas ne dėl lėšų trūkumo, o dėl pragmatiško skaičiavimo. Pasikeitus rinkos sąlygoms ir išaugus projektų įgyvendinimo kaštams, būtent hidroenergetika pasirodė esanti konkurencingiausias ir patikimiausias būdas užtikrinti žaliąją energetikos transformaciją.

Milžiniškos investicijos į hidroelektrinių modernizaciją

Norvegijos pavyzdys rodo, kad hidroenergetikos potencialas neapsiriboja vien naujų užtvankų statyba – tai ir esamų pajėgumų išplėtimas naudojant išmaniąsias technologijas. 2024 m. sausį „Statkraft“ pristatė Norvegijos hidroenergetikos atnaujinimo ir plėtros planą. Iš viso įmonė ketina investuoti iki 5,2 milijardo eurų į esamų hidroelektrinių modernizavimą bei techninę priežiūrą.

Keletas suplanuotų investicinių projektų:

• „Aura“ hidroelektrinė. Planuojama investuoti apie 560 mln. eurų, kad hidroelektrinės galia padidėtų nuo 310 MW iki 810 MW. Tam bus montuojamos naujos, efektyvesnės turbinos ir plečiama kalno masyve esanti infrastruktūra.
• „Alta“ hidroelektrinė. Siekiama gamybą padidinti 20 proc. įrengiant papildomą (trečiąją) turbiną. Svarbu tai, kad bus išnaudojamas potvynių vanduo, kuris anksčiau į hidroelektrinę nepatekdavo. Šis sprendimas didina elektros gamybą nedarant jokio neigiamo poveikio upės ekosistemai ar Alta upės lašišų populiacijai.
• „Nore“ hidroelektrinių kompleksas. Ruošiamas maždaug 360 mln. eurų vertės modernizacijos planas, kuriuo dvi daugiau nei prieš šimtmetį statytos hidroelektrinės bus sujungtos į vieną, taip bendrą jų generaciją, priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus, padidinant 150 arba 200 GWh.

Pamoka Lietuvai: vanduo – tai „žaliausia“ baterija

Norvegijos strategija aiškiai įvardija hidroenergetikos vertę šiuolaikinėje elektros energetikos sistemoje: tai „Europos baterija“. Kai vėjo ir saulės energijos gamyba svyruoja, būtent hidroelektrinės gali per kelias sekundes pakeisti gamybos apimtis ir taip stabilizuoti elektros energetikos sistemą. Norvegija įrodo, kad hidroenergetika nėra „arba gamta, arba elektra“ pasirinkimas. 

Lietuvos hidroenergetikos bendruomenei tai svarbus priminimas: ši sritis nėra praeities technologija. Priešingai – tai inžinerinis sprendimas, kurį renkasi ir lyderiaujančios pasaulio valstybės, siekdamos ne tik Žaliojo kurso tikslų, bet ir realaus ekonominio efektyvumo.

Parengta pagal Statkraft, renewableenergy.com, waterpowerenergy.com, strategicenergy.eu informaciją

Visi įrašai