Lietuvos hidroenergetikų asociacijos pozicija dėl ES Gamtos atkūrimo reglamento

Lietuvos hidroenergetikų asociacija palaiko Europos Sąjungos iniciatyvą ir ilgalaikes pastangas išsaugoti gamtą bei iki 2030 m. atkurti bent 20 proc. ekosistemų ES sausumos ir jūros teritorijose. Vertinant šias pastangas Gamtos atkūrimo reglamento kontekste, pasisakome už aplinkos ir ekonomikos interesų balansą bei adekvatų ES finansavimą tikslams pasiekti.

Klimato kaita yra vienas pagrindinių faktorių, lemiančių bioįvairovės nykimą. Atsisakę iškastinio kuro ir elektros energijos gamybai naudodami tik atsinaujinančius išteklius, galime sušvelninti klimato kaitos padarinius.

Atkreipiame dėmesį, kad:

• Hidroelektrinių gaminama elektra yra švari, saugi ir žalia;
• Hidroelektrinės kaip elektros gamybos šaltinis yra lengvai valdomas, lanksčiai pritaikomas prie pasiūlos ir paklausos svyravimų, gali atlikti kaupiklio funkcijas;
• Lankstūs ir valdomi pastovios generacijos šaltiniai leidžia į energetikos sistemą integruoti daugiau nepastovių generacijos šaltinių, tokių kaip saulės ar vėjo parkai;
• Lankstaus generacijos šaltinio funkciją gali atlikti dujinės elektrinės, tačiau jų naudojamas iškastinis kuras yra nesuderinamas su Europos Žaliuoju kursu, tad viena iš realių prieinamų alternatyvų tampa hidroelektrinės;
• Europos perėjimas prie klimatui neutralios energetikos sistemos be hidroenergetikos yra neįmanomas;
• Europos Komisijos Energetikos generalinis direktoratas mato svarbų hidroenergetikos vaidmenį naujame elektros rinkos dizaine, o Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas hidroenergetikos technologijas vadina konkurenciniu Europos pranašumu, kurį būtina išlaikyti;
• Lanksčių, lengvai valdomų ir žalių elektros gamybos šaltinių poreikis auga ir ateityje tik augs.

Siekiant suderinti ES klimato ir energetikos tikslus, be dviprasmybių ir vietos interpretacijoms turi būti užtikrinta elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių plėtra bei elektros tiekimo patikimumas, kas reiškia, kad turi būti išlaikytos ir esamos hidroelektrinės, o įgyvendinimo planuose numatyti rodikliai turi būti atitinkamai adaptuoti.

Lietuvos Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, Lietuvoje yra 1371 užtvanka ir tik 96 veikiančios hidroelektrinės. 

Atsižvelgdami į tai, palaikome svarstomame Gamtos atkūrimo reglamente esančią nuostatą atkurti upių vientisumą pirmiausia šalinant tuos barjerus, kurie yra nebereikalingi elektros iš atsinaujinančių šaltinių gamybai, vidaus laivybai, vandens tiekimui ar kitoms reikmėms. Taip pat tikimės, jog, kaip diskusijoje Europarlamente kalbėjo Lietuvos deleguotas Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, įgyvendindamos reglamentą ir valstybės narės be išankstinio nusistatymo ir subjektyvių interpretacijų laikysis šios nuostatos reikalavimo bei nedarys žalos hidroenergetikai.

Visi įrašai