Our site may use cookies in order to deliver better content and for statistical purposes. You can disable the usage of cookies by changing the settings of your browser. By browsing our website without changing the browser settings you grant us permission to store that information on your device.
Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia siekti energetinės nepriklausomybės, didinti elektros gamybos pajėgumus, skatinti elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Šiame kontekste nepagrįstai nuvertinama ar net pamirštama hidroenergetika, o ypač mažosios hidroelektrinės. Neseniai KTU mokslininkų atliktoje studijoje suskaičiuota, kokią konkrečią finansinę naudą per metus visuomenei elektros energetikos srityje teikia mažosios hidroelektrinės. Tačiau nauda - ne tik finansinė.
Mažųjų hidroelektrinių instaliuota galia yra 27 MW ir per metus jos pagamina apie 100 GWh, arba 3-4 proc. visos Lietuvoje pagaminamos elektros. Vienas liūdnai pagarsėjęs nepriklausomas tiekėjas, jei būtų sudaręs sutartis su hidroenergetikais, būtų galėjęs be problemų įvykdyti savo įsipareigojimus klientams.
Vidutinis hidroelektrinės eksploatacijos laikotarpis - 50 metų. Hidroelektrinės yra 3,2 karto efektyvesnės už saulės elektrines bei 1,5 karto efektyvesnės už
vėjo elektrines, prijungtas prie skirstomojo tinklo. 27 MW pastovios hidro generacijos skirstomajame tinkle pakeistų 87,1 MW saulės elektrinių
kartu su 7,7 MW/82.5 MWh elektros energijos kaupiklių (baterijų) arba 40,89 MW vėjo elektrinių kartu su 2 MW/18,2 MWh elektros energijos kaupiklių (baterijų). Be kaupiklių, nei saulės, nei vėjo elektrinės lygiavertiškai kompensuoti mažųjų hidroelektrinių pagamintos energijos negali.
Hidroelektrinės yra pati patraukliausia atsinaujinančios energetikos rūšis, nes yra lengvai prognozuojamas ir reguliuojamas generacijos šaltinis, elektrą gaminantis nuolat (bazinė generacija). Lietuvoje trūksta bazinės generacijos šaltinių, tad mažųjų hidroelektrinių indėlis itin reikšmingas. “Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m.“ siekiama tą indėlį išlaikyti. Hidroelektrinės yra lanksčiau ir greitai reguliuojamos bet kuriuo paros metu ir visais metų laikais, todėl jos gali teikti galios rezervus elektros energetikos sistemai. Saulės ir vėjo generatoriai galios rezervus naudoja, tačiau jų neteikia. Todėl hidroelektrinės sudaro sąlygas į Lietuvos elektros sistemą integruoti daugiau saulės ir vėjo generacijos, taip sukurdamos unikalią atsinaujinančių išteklių sinergiją. Galios rezervai taip pat kritiškai svarbūs siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos patikimumą po sinchronizacijos su Vakarų Europos sistema, kai dažnį reguliuosime patys,
nebe iš dispečerinės Maskvoje.
Mažųjų hidroelektrinių kuriama vertė visuomenei elektros energetikos srityje siekia nuo 24 mln. EUR iki 384 mln. EUR naudos kasmet iki 2030 m., kol bus įgyvendinti visi strateginiai tikslai energetikos sektoriuje. Tai reiškia, kad per ateinančius aštuonerius metus mažosios hidroelektrinės sukurs naudos, kuri siekia nuo 192 mln. EUR įprastomis sąlygomis, iki 3 mlrd. EUR sunkiomis sąlygomis, tokiomis kaip avarinė situacija tinkle dėl stichinių nelaimių, vartojimo ribojimų, ar, pavyzdžiui, jei būtume atjungti nuo BRELL žiedo dėl politinio šantažo priežasčių. Suskaičiuota, kad po 2030 m. mažosios hidroelektrinės kasmet sukurs elektros energetikos srityje nuo 8 mln. EUR iki 72 mln. EUR.
Lietuvos hidroenergetikos potencialą ir hidroelektrinių plėtrą riboja Aplinkos ministerijos inicijuotas Lietuvos Respublikos Vandens įstatymas. Nesiimsime vertinti, kas svarbiau Lietuvai: hidroenergetikos indėlis į energetinę nepriklausomybę ar užtvankų griovimas žuvų migracijai. Galime tik pažadėti, kad mažoji hidroenergetika dės visas įmanomas pastangas siekdama palengvinti energetikos krizės pasekmes mums visiems.
LHA prezidento Dainiaus Markausko komentaras, publikuotas vz.lt