Cookies disclaimer

I agree

Our site may use cookies in order to deliver better content and for statistical purposes. You can disable the usage of cookies by changing the settings of your browser. By browsing our website without changing the browser settings you grant us permission to store that information on your device.

Martynas Nagevičius. Apie Vokės upę, tvenkinį Grigiškėse, hidroenergetiką ir atpirkimo ožius

Feb 01, 2021

Vasario 1d. portale delfi.lt pasirodžiusiame straipsnyje Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius analizuoja prieštaringą Grigiškių tvenkinio situaciją bei informuoja apie mažųjų hidroelektrinių potencialą ir inžinerinio paveldo išsaugojimą.

Pateikiame kelias ištraukas iš straipsnio (nuorodą į straipsnį rasite žemiau):

"Pradėkime nuo tikrosios priežasties, kodėl Grigiškių tvenkinys želia ir smirda, paieškos. Tai paieškai reikėtų, kad tas pats Aplinkos apsaugos departamentas atliktų paprastą veiksmą – padarytų vandens tvenkinyje tyrimą. Tiesą sakant tokį tyrimą prieš metus jau padarė Vilniaus miesto savivaldybė. Ir rasti dideli kiekiai fosforo bei šlapimo. Būtent fosforas ir azotas yra vandenų eutrofikaciją (užžėlimą, žydėjimą, deguonies vandenyje mažėjimą) skatinantis veiksnys. Ir pagrindiniai azoto ir fosforo atsiradimo vandenyje šaltiniai yra perteklinis, netvarkingas ariamosios žemės tręšimas trąšomis bei nevalyti nutekamieji vandenys.

Vokė iki tol, kol atiteka iki Grigiškių tvenkinio, teka pro individualių namų kvartalus pačiose Grigiškėse, aukščiau esančiose Salose, Mūrinėje Vokėje, Paneriuose, Trakų Vokėje, Vaidotuose , Baltojoje Vokėje. Pažiūrėjus į „Vilniaus vandenų“ viešai pateikiamus nuotėkynės (kanalizacijos) tinklų planus, matoma, kad daugelis šių kvartalų nėra pajungti prie centrinės nuotėkynės sistemos. Ir matyt nelegalaus nuotėkų patekimo į Vokę reikėtų ieškoti būtent čia."

<...>

"Hidroelektrinės Lietuvoje pagamina santykinai nedaug – apie 3,5% visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, tačiau elektros gamybos patikimumo prasme ši gamyba yra gerokai reikšmingesnė, nei atrodytų, žiūrint tik į elektros gamybos ir suvartojimo balansus. Tą lemia šių elektrinių stabili gamyba ir galimybė tinkamu laiku gamybą padidinti ar sumažinti, iškilus poreikiui. Be to, mažųjų hidroelektrinių atveju, gamyba vyksta tiesiogiai į skirstymo tinklą, gamybai esant greta vartotojų, kas irgi leidžia stabilizuoti elektros sistemą bei sumažinti elektros energijos nuostolius tinkluose. Neseniai Vokietijoje atlikta studija parodė, kad norint atsisakyti mažųjų Vokietijos hidroelektrinių veiklos, Vokietijoje mažosioms hidroelektrinėms pagaminant panašų kiekį visos suvartojamos elektros, kaip ir Lietuvoje, į papildomus akumuliacinius įrenginius, tinklo stabilizavimo, plėtros priemones reikėtų papildomai investuoti daugiau, nei vieną milijardą eurų."

<...>

"Valstybė matyt galėtų sukurti sistemą, kaip galėtų išpirkti užtvankas, kurias nori nugriauti, iš jų savininkų, jei tokie yra, nebandant atlikti nacionalizacijos rusišku ar baltarusišku būdu – prieš tai apkraunant nepakeliamais įpareigojimais. Tačiau reikia suprasti, kad dauguma tų senųjų dirbtinių tvenkinių, kaip pavyzdžiui Kauno marios arba Antalieptės marios, jau tapo natūralios gamtos dalimi. Juos panaikinus ko gero padarytumėm gamtai daugiau žalos, nei naudos. Tos pačios prieš daugiau, nei 90 metų ant Merkio įrengtos užtvankos demontavimas, grąžinant Merkio vandenį tekėti natūralia vaga, galimai padarytų didelę žalą tam pačiam Papio ornitologijos draustiniui, smarkiai sumažėjus ežere, kuriame peri daugelis paukščių, vandens lygiui.

Jau nekalbant apie tai, kad tiek Mūrinės Vokės užtvanka, tiek Grigiškių akviadukas ir nuo užtvankos įrengti kanalai yra dar ir kultūros paminklai, saugomas Valstybės paveldas. Galų gale aš nesu tikras ar patys Grigiškių gyventojai tikrai norėtų, kad Grigiškėse iš viso nebeliktų tvenkinio. Kažkodėl man atrodo, kad jie rinktųsi gyventi greta švaraus, nuolat tvarkomo ir tvarkingo tvenkinio, jei turėtų tokį pasirinkimą."

<...>

"...kalbant apie ateitį ir apie kitus atvejus ateityje, reikia sukurti ilgalaikį tvarų sprendimą, numatantį finansavimą tiek užtvankų ardymui, jei jos neturi perspektyvos, tiek užtvankų ir tvenkinių priežiūrai. Čia net ne taip svarbu ar tai pavesti daryti hidroelektrinių operatoriams, ar Valstybei, išperkant užtvankas iš privataus verslo ir perimant visus eksploatavimo įsipareigojimus."

Skaitykite visą straipsnį portale delfi.lt

Tarptautinė Energetikos Agentūra: hidroenergetika atlieka esminį vaidmenį pereinant prie švarios elektros energijos

2021m. Birželio 30 d. pasirodžiusioje Tarptautinės Energetikos Agentūros ... skaityti toliau

Patvirtintame Litgrid plane hidroelektrinėms numatomas svarbus vaidmuo

 Vasario 19 dieną Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ... skaityti toliau

VDU mokslininkai: Mažųjų HE poveikis vandens ekosistemoms yra nereikšmingas

Šveicarijoje leidžiamas recenzuojamas mokslo žurnalas "Vanduo" paskelbė Kauno VDU ... skaityti toliau

Visi įrašai