Our site may use cookies in order to deliver better content and for statistical purposes. You can disable the usage of cookies by changing the settings of your browser. By browsing our website without changing the browser settings you grant us permission to store that information on your device.
Dubajuje lapkričio 30 - gruodžio 12 d. vykusioje COP28 konferencijoje pasaulio lyderiai įsipareigojo iki 2030 m. patrigubinti atsinaujinančios energijos pajėgumus, kas reiškia neabejotiną iškastinio kuro eros pabaigą. Pabrėždamos bendrą atsakomybę kuriant tvarų pasaulį, pirmą kartą istorijoje visos tautos pripažino atsinaujinančios energetikos potencialą stabdant klimato kaitą. Vėjo, saulės ir kaupimo technologijų įtraukimas į galutinį susitarimo tekstą tik patvirtina atsinaujinančių energijos šaltinių indėlį į perėjimą prie klimatui neutralios energetikos.
Šalys sutarė dar iki šio dešimtmečio pabaigos atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumus padidinti tris kartus, iki 11 000 GW. Tačiau norint šį tikslą pasiekti laiku ir nenaudojant jokio iškastinio kuro, bus būtina pasitelkti hidroenergetiką, kuri gali veikti lanksčiai, taip pat atlikti kaupimo funkciją.
Kadangi hidroenergetika yra brandžiausia atsinaujinančios energetikos technologija, o hidroelektrinių eksploatacijos laikas yra 30-50 metų, pasak Tarptautinės energetikos agentūros, kartu reikalinga pagalvoti apie jau veikiančių įrenginių atnaujinimą ir modernizavimą. Siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo ir Jungtinių Tautų darnios plėtros tikslus, Tarptautinė energetikos agentūra apskaičiavo, kad investicijas į hidroenergetiką reikia padvigubinti iki 100 mlrd. USD.
Lietuvai, kuri iki 2030 m. ketina pasiekti, kad visa elektros energija būtų pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, neišvengiamai teks pasikliauti jau turima lanksčia hidroelektrinių generacija bei papildomai investuoti į kaupimo įrenginius.