Šią vasarą Lietuvoje buvo demontuota pirmoji šalyje gamtosaugos tikslais naikinama Bražuolės užtvanka. Spalio mėn. žurnalo IQ.The Economist numeryje pasirodžiusioje apžvalgoje "Kūju per slenkstį" plačiau aprašomi planai griauti nenaudojamas užtvankas Lietuvoje bei dėl to kylantys sunkumai. Apie hidroenergetikos sektorių šiame kontekste kalbintas ir Lietuvos Hidroenergetikų Asociacijos tarybos pirmininkas Vilmantas Tornau.
Pagrindinėmis užtvankų griovimo iniciatyvų kliūtimis išskiriamos dvi - gyventojų pasipriešinimas ir demontavimo darbų finansavimo problemos. Tačiau straipsnyje neminimos ir kitos galimos užtvankų demontavimo pasekmės.
Daugelis tvenkinių, susiformavusių prie užtvankų, skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį, tad užtvankų demontavimas paveiktų per daug metų susiformavusias tvenkinių ekosistemas. Taip pat, neaptariamas užtvankos kaip upės šiukšles bei taršalus stabdančio filtro vaidmuo. Upėje atsirandančios šiukšlės ir teršalai dažnai užstringa ir yra išvalomi būtent prie užtvankų, vietoje to, kad keliautų toliau į platesnius vandenis. Galimas poveikis ir ūkininkams, kadangi tvenkinių vanduo dažnai yra naudojamas laistymui.
Straipsnyje ne kartą minima sentimentali užtvankų vertė gyventojams. Čia vertėtų paminėti ir Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos Orhuso konvenciją, pagal kurią visuomenė privalo būti informuota ir įtraukta į sprendimų, susijusių su savo aplinka, priėmimą. Bražuolės demontavimo atveju tai laiku įgyvendinta nebuvo.
Visas straipsnis - žurnalo IQ. The Economist spalio mėn. numeryje.
Kinijos …
Pasauliui …
Instaliuota …