Europos hidroenergetikos ateitis: nuo išmanių turbinų iki automatinio išsivalymo

Europos hidroenergetikos sektorius išgyvena technologinį lūžį. 2024–2025 metais pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ne naujų užtvankų statybai, o esamos infrastruktūros efektyvinimui naudojant dirbtinį intelektą, modernias valdymo technologijas ir revoliucinius aplinkosaugos sprendimus. Šios inovacijos sėkmingai šalina istorinius sektoriaus iššūkius – nuo dumblėjimo iki poveikio upių ekosistemoms.

Proveržis žuvų apsaugos srityje

Lietuvoje hidroenergetikos plėtra dažnai susiduria su aplinkosaugininkų būgštavimais dėl žuvų migracijos, tačiau naujausi pasiekimai šią diskusiją keičia iš esmės. Bendrovės „Natel Energy“ atlikti tyrimai su specializuotomis, žuvims saugiomis turbinomis parodė stulbinančius rezultatus: vaivorykštinių upėtakių išgyvenamumas praeinant pro agregatus siekia beveik 100 proc. Šios turbinos pasižymi bukais menčių kraštais ir optimizuotu sukimosi greičiu, kas leidžia žuvims saugiai praplaukti.

Šiuos komercinius pasiekimus papildo Europos mokslinis projektas „FIThydro“, kuriame naudojami pažangūs povandeniniai jutikliai. Šie įrenginiai kartu su žuvimis keliauja pro turbinas ir matuoja slėgio pokyčius bei vibraciją, leisdami inžinieriams sukalibruoti jėgaines taip, kad rizika biologinei įvairovei būtų minimali.

Kova su dumblėjimu

Nuosėdų kaupimasis tvenkiniuose yra amžinas hidroenergetikų galvos skausmas, mažinantis naudingąjį tvenkinio tūrį ir gadinantis įrangą. Italijos energetikos milžinė „Enel Green Power“ savo „Venaus“ hidroelektrinėje įdiegė revoliucinę nuosėdų šalinimo sistemą, kuri keičia nusistovėjusią praktiką.

Ši technologija leidžia šalinti dumblą nenutraukiant hidroelektrinės darbo ir neišleidžiant vandens iš tvenkinio. Naudojant automatizuotą siurbimo ir filtravimo sistemą, nuosėdos pašalinamos itin efektyviai. Tai ne tik prailgina brangios įrangos tarnavimo laiką, bet ir išlaiko maksimalų hidroelektrinės pajėgumą ištisus metus, išvengiant brangių prastovų.

Modernizacijos titanai

ES moksliniai projektai, tokie kaip „ReHydro“, šiuo metu fokusuojasi į tai, kaip senąsias Europos hidroelektrines paversti itin lanksčiais kaupikliais. Naudojant skaitmeninius dvynius (angl. Digital Twins), hidroelektrinės „mokosi“ prognozuoti gedimus ir optimizuoti vandens srautą pagal realaus laiko elektros biržos kainas bei orų prognozes. 

Tuo tarpu projektas „XFLEX HYDRO“ demonstruoja hibridizacijos naudą: Prancūzijoje sėkmingai išbandytas baterijos ir turbinos derinys. Ličio jonų baterija amortizuoja staigius dažnio svyravimus, tad turbina veikia stabiliai, kas leidžia mechanines dalis apsaugoti nuo dėvėjimosi.

Kuo tai svarbu Lietuvai?

Visi šie pasiekimai siunčia aiškią žinią Lietuvos hidroenergetikos bendruomenei bei politikos formuotojams. Technologinės kliūtys, kurios anksčiau atrodė neįveikiamos, šiandien sėkmingai pašalinamos pasitelkiant mokslo ir inžinerijos inovacijas. Moksliniai duomenys apie žuvims saugias turbinas suteikia tvirtą pagrindą naujam, konstruktyviam dialogui su aplinkosaugos institucijomis, įrodant, kad hidroenergetika gali būti visiškai suderinama su upių ekosistemų apsauga.

Parengta pagal Enel, FIThydro, Natel Energy, Horizon 2020 projektų ataskaitas

Visi įrašai