Our site may use cookies in order to deliver better content and for statistical purposes. You can disable the usage of cookies by changing the settings of your browser. By browsing our website without changing the browser settings you grant us permission to store that information on your device.
Potvyniai yra viena iš destruktyviausių gamtos stichijų, kuri dažnu atveju nusineša žmonių gyvybes, taip pat padaro didžiulę žalą turtui ir infrastruktūrai. Viena iš efektyviausių priemonių valdyti ir mažinti potvynių riziką yra užtvankos, kurios leidžia kontroliuoti vandens tėkmę upėse ir tvenkiniuose.
Užtvanka yra barjeras, pastatytas upėje ar upelyje. Kai dėl stipraus lietaus ar sniego tirpsmo upių lygis kyla, užtvankos gali sulaikyti vandens perteklių už barjero susidarančiuose tvenkiniuose. Tai apsaugo žemiau užtvankos esančias teritorijas nuo potvynio, kuris būtų neišvengiamas upei išsiliejus iš krantų. Kai sukaupto vandens lygis sumažėja iki saugaus, vanduo iš tvenkinio pamažu išleidžiamas. Taip užtikrinama, kad vanduo saugiai teka žemyn upe ir nekelia potvynio pavojaus. Užtvankos yra ypač naudingos regionuose, kuriuose dažni sezoniniai potvyniai, nes jos padeda išlaikyti stabilų vandens lygį ištisus metus.
Dauguma užtvankų yra suprojektuotos su dideliais tvenkiniais, kurie gali talpinti tonas vandens. Lietinguoju laikotarpiu ar tirpstant sniegui tvenkinys laikinai sulaiko vandens perteklių, veikdamas kaip buferis. Šliuzai leidžia kontroliuoti vandens išleidimą ir apsaugo nuo pavojingai aukšto vandens lygio tiek aukštupio, tiek žemupio pusėje. Šiuolaikinės užtvankos stebimos naudojant pažangias technologijas, tokias kaip jutikliai ir orų prognozavimo sistemos. Inžinieriai gali numatyti, kada bus stiprus lietus, ir iš anksto sumažinti vandens lygį tvenkinyje, kad būtų vietos ateinančiam vandeniui. Nors užtvankos pirmiausia naudojamos potvynių kontrolei, jos taip pat atlieka ir kitas funkcijas, tokias kaip elektros gamyba hidroelektrinėse, žemės ūkio laukų drėkinimas ir geriamojo vandens tiekimas.
Huverio užtvanka, esanti Kolorado upėje tarp Arizonos ir Nevados (JAV), yra puikus užtvankos, skirtos valdyti vandens tėkmę ir užkirsti kelią potvyniams žemupio srityje, pavyzdys. Stipraus lietaus metu užtvankos tvenkinys, Mido ežeras, gali sulaikyti didžiulius vandens kiekius. Tai neleidžia užlieti netoliese esančių miestų, įskaitant Las Vegasą.
Trijų tarpeklių užtvanka Jangdzės upėje (Kinija) yra didžiausia pasaulyje užtvanka, kuri ženkliai sumažino potvynių riziką Kinijos žemumose. Istoriškai potvyniai Jangdzės upėje nusinešė begales gyvybių ir padarė didžiulių nuostolių. Perteklinis vanduo sulaikomas ir palaipsniui išleidžiamas, tad užtvanka veikia kaip saugiklis.
Asuano užtvanka Nilo upėje (Egiptas) padeda apsaugoti dirbamą žemę ir gyvenvietes nuo sezoninių potvynių. Be užtvankos nenuspėjami Nilo potvyniai ir toliau keltų nuostolius pasėliams ir bendruomenėms, kaip tai darė šimtmečius.
Daugybę gyvybių nusinešęs ir milžiniškos žalos Valensijai (Ispanija) pridaręs potvynis galėjo ir neįvykti. Pasak įtakingo britų leidinio „The Spectator“, per pastaruosius metus kalnuose šalia Valensijos buvo išardytos keli nedideli barjerai, o prieš 20 metų buvo atsisakyta statyti užtvanką Turijos upėje. Ši užtvanka buvo projektuota siekiant išvengti katastrofiškų padarinių, kuriuos Valensijoje sukėlė didžiuliai potvyniai 1957 m. ir 1987 m. Tuo tarpu šiaurės rytuose esantį Aragoną šiemet nuo potvynių apsaugojo dar Romos imperatoriaus Augusto laikais, prieš 2000 metų, pastatyta užtvanka.
Parengta pagal The Spectator, The Daily Mail, Le Monde, Reuters informaciją.