Mokslinių tyrimų kryptys ateities hidroenergetikai

Hidroenergetika daugiau kaip šimtą metų tarnauja kaip patikimas švarios elektros energijos šaltinis. Visam pasauliui siekiant pereiti prie tvaresnių energetikos alternatyvų, hidroenergetika yra vienas svarbiausių elementų. Europos Komisija, suprasdama hidroenergetikos reikšmę perėjimui prie klimatui neutralios energetikos, šiai atsinaujinančios energijos rūšiai skiria vis daugiau dėmesio - taip pripažindama hidroenergetikos galimybes didinti energetikos sistemų lankstumą, tvarumą, suteikti papildomų pajėgumų energijos kaupimui.

Tyrimai ir inovacijos yra būtini formuojant ateities energetiką ir konkrečius techninius sprendimus. Europos Komisijos vizija hidroenergetikai telpa į keturis žodžius: efektyvumas, tvarumas, lankstumas ir kaupimas, kurie aiškiai nusako kryptis, į kurias turi orientuotis mokslininkai ir inovatoriai:

• Efektyvumas reiškia daugiau pagamintos elektros energijos. Iniciatyvos, skirtos šiam tikslui, daugiausia susijusios su infrastruktūra - pavyzdžiui, turbinų atnaujinimu, geresniu hidroelektrinių valdymu.
• Tvarumo srityje būtina atkreipti dėmesį į aktualius aplinkosaugos klausimus. Tyrimai ir inovacijos, skirti stebėti buveinėms, sudaryti biologinės įvairovės duomenų bazėms, rasti būdus, kuriais hidroelektrinių tvenkiniai gali prisidėti prie bioįvairovės, tirti aplinkosauginius rodiklius, ieškoti inovatyvių įrenginių dizaino sprendimų - ženkliai prisidėtų prie poveikio aplinkai mažinimo.
• Lankstumas - hidroenergetikos gebėjimas lanksčiai reaguoti į elektros energijos paklausą - yra būtinas elektros sistemos stabilumui užtikrinti. Tyrimai, skirti lankstumo temai, gali būti susiję su skaitmeniniais sprendimais, išmaniųjų tinklų ar išmanaus kaupimo integracijomis.
• Kaupimas - vienas didžiausių iššūkių šiuolaikinėje energetikoje. Būtina atsižvelgti į tai, kad elektros gamyba iš kitų atsinaujinančių energetikos išteklių, tokių kaip saulė ar vėjas, yra nepastovi, ir ji nebūtinai sutampa su paklausa. Moksliniai tyrimai, sprendžiantys kaupimo klausimus, gali būti susiję tiek su tvenkinių panaudojimu kaupimui, tiek su kaupimo galimybėmis tuo metu, kai elektros energijos paklausa yra nedidelė.

Prie mokslinių hidroenergetikos tyrimų prisideda ir Lietuvos hidroenergetikų asociacija. Asociacijos užsakymu Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto Elektros energetikos sistemų katedros mokslininkai, naudodami Europos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (Agency for the Cooperation of Energy Regulators, ACER) patvirtintą metodiką, atliko studiją, kurioje apskaičiavo, jog Lietuvos mažosios hidroelektrinės, galinčios lanksčiai reguliuoti savo gamybą, per metus atneša naudos visuomenei už 24-384 mln. EUR kasmet iki 2030 m. Studijos rezultatai buvo pristatyti Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centre Italijoje.

Visi įrašai